Kražantė

Kražantė prasideda Žemaičių aukštumoje, Girgždūtės kraštovaizdžio draustinyje, prie Pagirgždūčio ir Vašilėnų, 9 km į pietryčius nuo Varnių, netoli Girgždūtės kalvos. Nuo versmių iki Kuprės teka vaizdingomis apylinkėmis į pietryčius, žemiau, iki pat žiočių – į šiaurės rytus. Įteka į Dubysą 101 km nuo jos žiočių, ties Burbaičiais ir Padubysiu. Žemupyje įsteigtas Kražantės hidrografinis draustinis. Upės … Skaityti daugiauKražantė

Lokysta

Lokysta – upė Šilalės rajone, kairysis Jūros intakas. Lokysta išteka Laukuvoje, iš pradžių teka į pietus, už Šilalės – į vakarus. Įteka į Jūrą 112 km nuo jos žiočių, ties Kirnių kaimu. Vidutinis nuolydis – 183 cm/km. Vidutinis upės debitas aukščiau Virkulės žiočių – 0,42 m³/s, o Lokystos žiotyse – 2,12 m³/s.

Aitra

Aitra – Žemaitijos upė. Prasideda netoli Tverų ir vingiuodama teka į pietvakarius. Įteka į Jūrą 134 km nuo jos žiočių, prie Grimzdų. Vaga nuo ištakų iki Tverų yra 1 m pločio, vėliau paplatėja iki 6-10 m, žemupyje iki 10-15 m. Upės ilgis 39 km.

Žvelsa/Žvizdrė

Žvelsa – vakarų Lietuvos upė; kairysis Minijos intakas. Žvelsos ilgis 38 km. Upė prasideda Dausynų miške, vingiuoja Plungės ir Klaipėdos rajonų teritorijomis, kol galiausiai įteka į Miniją ties Žvelsėnais.

Nemunas

Lietuvos upių tėvas Nemunas.Nemunas– ilgiausia Lietuvos upė ir ketvirta pagal ilgį Baltijos jūros baseino upė. Jo visas ilgis yra net 937 km. Iš 98 200 km² Nemuno baseino ploto, net 46 600 km² yra Lietuvoje. Nemunas apima 72 % Lietuvos teritorijos.

Akmena

Akmena – kairysis Jūros intakas, tekantis Kelmės, Šilalės ir Tauragės rajonų teritorijomis. Akmenos vardą upei suteikė jos ilgą, srauni, akmenuota vaga. Vasarą ši upė yra sunkiai praplaukiama, tačiau pavasarį ji atsiskleidžia visu savo grožiu.

Mes naudojame slapukus, kad galėtumėme analizuoti svetainės lankytojus. Sutikdami su slapukais, prisidedate prie svetainės tobulinimo. Privatumo politika
Sutinku