Virinta – upė Rytų Lietuvoje, Molėtų ir Anykščių rajonuose, kairysis Šventosios intakas. Ji išteka iš Virintų ežero. Upės ilgis 75 km. Už Klabinių prasideda Virintos hidrografinis draustinis, vėliau, už Kurklių, Virinta teka Anykščių regioninio parko teritorija.
Neris-didžiausias Nemuno intakas. Neries baseinas sudaro apie ketvirtadalį Nemuno baseino. Neries baseino ištįsimo kryptis – iš šiaurės vakarų į pietryčius. Prasideda Baltarusijoje netoli Minsko, įteka į Nemuną 208 km. nuo žiočių. Baseinas skirstomas į 4 orografines dalis: siaura Vidurio žemuma, Baltijos aukštumų šiaurės rytinė dalis, Pietryčių lyguma bei Vilijos–Naročiaus žemuma ir Lietuvos–Baltarusijos aukštuma.
Jara – upė Aukštaitijoje. Jara prasideda Dauliūnų apylinkėse, teka miškingomis Panevėžio ir Kauno apskričių teritorijomis. Įteka į Šventąją ties Galvydžiais. Vidutinis nuolydis siekia 0,86 m/km. Vidutinis debitas žiotyse 4,58 m3/s. Vandens lygis upė svyruoja nuo vidutinio 3,1 m. iki didžiausio 3,8 m.
Šventosios ištakos yra Dūkšto ežeras, telkšantis Gražutės regioniniame parke. Šventosios aukštupys, esantis Ignalinos, Zarasų ir Rokiškio rajonuose yra labai ežeringas. Už aukštupio upė teka į pietvakarius lygesniu kraštovaizdžiu. Prateka Utenos, Anykščių, Ukmergės, Jonavos rajonais. Įteka į Nerį netoli Jonavos ties „Achema“.
Kiauna – nedidelė Lietuvos upė Ignalinos ir Švenčionių savivaldybėse, Žeimenos upės dešinysis intakas. Teka Labanoro girios miškais, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija, bei per Pagilūtės telmologinį draustinį. Kiauna į Žeimeną įteka jos aukštupyje Švenčionių savivaldybėje. Atstumas iki Žeimenos žiočių 75,6 km.
Vyžuona – upė rytų Lietuvoje, Utenos rajone; Šventosios kairysis intakas. Prasideda Utenoje, susiliejus Krašuonos ir Viešos upeliams. Teka šiaurės vakarų kryptimi. Įteka į Šventąją 141 km nuo jos žiočių, Anykščių rajono paribyje, 3 km į šiaurės vakarus nuo Vyžuonų.
Taupome jūsų laiką leisdami rezervuotis daug greičiau ir paprasčiau. Mėgautis Lietuvos gamta turi būti paprasta!